Istorija

Pradžia siekia XVI amžių


Pirmąją medinę bažnyčią 1578 metais Gelgaudiškyje pastatė Povilas
Sapiega. Pirmajai bažnyčiai sunykus, 1691 metais Kazimieras Oziemblovskis
pastatė antrą, irgi medinę, bažnyčią, kuri stovėjo iki 1789 metų, kada Elena
Čartoriskienė pastatė trečiąją, sudegusią 1864 metais.
Mūro bažnyčia prabanga nežibėjo
1866 – 1868 metais iškilo ketvirtoji – mūrinė – Gelgaudiškio
bažnyčia. Tai neogotikinio stiliaus statinys. Bažnyčia pastatyta dvaro savininko
Franco Koidelio (teikė statybinę medžiagą) ir klebono M. Dydynsko bei
parapijiečių lėšomis. 1884 m. rugpjūčio 24 d. Gelgaudiškio bažnyčią Šv.
Kryžiaus Išaukštinimo titulu konsekravo Seinų sufraganas J. Oleka. Į bažnyčią
buvo atvežti nenauji vargonai, 1894 metais restauruoti Varšuvoje Antonio
Šymanskio. Bažnyčioje nėra auksavimo elementų. Gal jų ir buvo, bet 1955,
1978 ir 1994 metų bažnyčios vidaus remontas pėdsakų nepaliko. Dabartinės
altorių ir sietyno geltonos detalės – bronzinės. Apie prabangą tyli ir liturginiai
rūbai: 1818 metais datuotas arnotas – itin blyškus ir paprastas. Liturginiai indai
negausūs ir neįmantrūs. Tik viena komuninė, datuota 1774 metais, išduoda
profesionalaus auksakalio darbą. Bažnyčioje yra du varpai įtraukti į Lietuvos
kultūros paminklų sąrašą, vieną jų 1741 m. Karaliaučiuje nuliejo J. K.
Dorlingas, kitą – 1755 m. J. J. ir C.F. Dornmanai.
1931 – 150 metais Gelgaudiškio parapijoje klebono pareigas ėjo
kunigas K. J. Augustaitis, kuris Gelgaudiškyje išvystė aktyvią veiklą – su jo
pagalba miestelyje pradėjo veikti pavasarininkų, jaunimo, paauglių, tretininkių,
dūdų orkestro, saviveiklos, namų ūkio šeimininkių ir sporto organizacijos.
Sovietinės okupacijos metais atimta klebonija ir vikariatas ir vėliau
įrengta ligoninė, klebonas nuolat vargintas įvairiausiomis prievolėmis: tai skirti
patalpas grūdams supilti, tai apnakvindinti kareivius, tai duoti vietos
vykdomajam komitetui, arklių paštui ar kinui pargabenti. Tokių kvitų yra
išlikusi visa šūsnis. Be to, visaip buvo trukdoma atlikti bet kokius remonto
darbus. Per didelius vargus 1955 metais kun. Pranciškaus Staškūno rūpesčiu
atliktas bažnyčios vidaus remontas, nors nuo karo likusi granatos išsprogdinta
skylė virš didžiųjų durų neužtaisyta žiojėjo iki 1970-ųjų. Gelgaudiškio
parapijos padėtis Šakių dekanate buvo kone prasčiausia. 1969 metais
dekanatinės vizitacijos akte rašoma: „Nuolatinio vargonininko nėra. Kryžiai
šventoriuje apšepę, aplūžę, apverktina tvora ir vartai, bokšto skarda skylėta,
surūdijusi. Plytelių grindys – vidutinio stovio (kitame vizitacijos akte minimos
duobės), sienų dažymas apsitrynęs, lubos – neskoningų ornamentų, altorių
apšvietimas – taip pat“. Špitolė avarinės būklės, lubos kuolais paramstytos.

Bažnyčios atgimimas


Edgaro Pilypaičio surinktais duomenimis, kai 1971 metų liepą į
Gelgaudiškį buvo atkeltas kun. Gintautas Skučas, reikalai pradėjo taisytis. Jo
rūpesčiu sutvarkytas stogas, cinkuota skarda uždengtas bokštas, bokšteliai ir
presbiterija, apskardinti visi karnizai. Pertvarkyta elektros instaliacija,
suremontuota šventoriaus tvora, padaryti nauji vartai, išbetonuoti takeliai,
atvestas vandentiekis. Vienas didžiausių darbų – vietoj apgriuvusios špitolės
pastatyta nauja klebonija.
Po kun. G. Skučo mirties iki 2003 metų gegužės Gelgaudiškio
parapijoje dirbo kun. Vladas Jackūnas. Jo rūpesčiu suremontuota klebonija,
šventoriaus tvora, bažnyčioje sudėtos medinės grindys, durys, antralangiai.
Sutvarkyta senoji klebonija. Čia įkurtos dvi šarvojimo salės, paskirtos patalpos
Marijos legionui, „Caritas“. Kunigo brolio Vytauto rankų darbas – klebonijos
kieme Rūpintojėlis, amžinybėn iškeliavusiam kun. G.Skučui skirtas atminimo
kryžius, šventoriuje – jubiliejinių metų kryžius, tvora klebonijos kiemą
juosiantys apaštalai. Bažnyčioje – naujas altorius su Paskutinės vakarienės
scena, Šv. Antano statula, nauji suolai. Pagyvėjo dvasinis gyvenimas
parapijoje.
2003-2013 metais parapijai vadovavo kunigas Alfredas Nėnius. Jis tęsė
pirmtako pradėtus parapijos namų remonto darbus: pakeista stogo danga,
atnaujinti liturginiai rūbai, atliktas einamasis remontas, kartu su kultūros centru
organizuotos tautinės ir bažnytinės šventės, dalyvauta vyskupijos
eucharistinėse ir Lietuvos jaunimo dienose.
2013-2018 metais Gelgaudiškio parapijos klebonu dirbo kunigas Kęstutis
Sprangauskas. Jo iniciatyva suremontuota klebonijos raštinė, atnaujinti
Kryžiaus kelio stočių paveikslai bei klebonijos kiemą juosiantys ąžuoliniai
apaštalai, dalyvauta bendruomenės ir bažnytinėse šventėse.
2018 metų liepos mėnesį Gelgaudiškio klebonu paskirtas teol. lic. Dainius
Gurevičius, kuris tuoj po atvykimo ėmėsi kapitalinio klebonijos remonto.
2019 metų liepą klebonu paskirtas Arvydas Liepa, kuris tęsia pirmtakio
darbus.

Gėlių barstytojos – tarpukaris

Vargonininkas Juozas Barčaitis

 Gelgaudiškio bažnyčios vargonininkas Kazys Vinteris, 1924 m.

Vyskupas Mečislovas Reinys lankosi Gelgaudiškyje, 1935 m.

Pirma komunija apie 1979 m.

IMG_20200920_130847

Nuo 1991 m. vargonininkas Edgaras Pilypaitis

Lenta-min

Gelgaudiškio Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčios  mažojoje zakristijoje 1911 metų liepos 14-ąją įvyko pati trumpiausia dešimties minučių kapitula. Joje dalyvavo J. Matulaitis, Pranciškus Būčys ir Jonas Totoraitis. J. Matulaitis buvo išrinktas marijonų generolu. Nuo čia prasidėjo marijonų vienuolijos atgaivinimo ir reformavimo kelias.

IMG-1095-min

2012 m. Lapkričio 25-tą pašventinta memorialinė lenta,
įamžinusi marijonų kapitulą.

IMG-1096-min

2020 m. Rugpjūčio 15-tą Gelgaudiškio Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčioje buvo pašventintas Gailestingojo Jėzaus paveikslas, kurį parapijai dovanojo V. ir J. Kriaučiūnai.